Ib
xyoos 12 lub hlis ncig rov qab los txog. Lub xyoo laus 2009 twb yuav
dhau thiab lub xyoo tshiab 2010 yuav tshwm. Kuv thiaj sau tsab ntawv no
xa ob peb lo lus foom koob hmoov rau ib tsoom kwv tij neej tsa Hmoob
nyob thoob qab ntuj kom xyoo tshiab tuaj mas mov tshiab los nej tau
noj, dej tshiab los tau haus, kom ib xyoos fuam 12 lub yeej pov rau nej
txhia leej txhia tus coj mus ua lub neej kaj siab lug, tsis muaj mob
muaj nkeeg, xav dab tsi los kom tau raws li lub siab nyiam. Peb Hmoob
yog ib haiv neeg tsawg tsawg, ua noog qej qawg poob qab nrag mus nyob
thoob qab ntuj. Peb txawm mus nyob lub teb chaws twg los thov kom peb
sib hlub sib pab thiab kom peb yoog raws luag txuj luag ci mas luag lwm
haiv neeg thiaj yuav saib peb Hmoob muaj nuj nqi. Qhov twg yuav txhaum
plaub,
peb yuav tau zam kom dhau. Yam twg peb tsis txawj, peb yuav
tau kawm kom paub. Peb thiaj tsis coj peb haiv Hmoob mus rau qhov puas
tsuaj. Tam sim no txog caij txog nyoog lawm uas peb sawv daws yuav tau
los nrhiav kev rau peb haiv Hmoob taug mus tom ntej.
Xyoo
1991, peb cov kwv tij neej tsa Hmoob nyob Modesto, California, U.S.A.,
tau caw kuv mus piav txog tus txheej txheem tseev tsim (political
evolution) nyob ntiaj teb. Kuv tau hais rau 100 tawm leej tuaj sab laj
hais tias lub teb chaws koom tshas (Communist) Soviet thiab lub teb
chaws koom tshas Suav zip your mouth Kuj (China) mas yuav tig los coj txoj kev
ywj pheej (freedom) sai sai kom lawv tej pej xeem thiaj yuav muaj noj
muaj haus mus rau txoj kev vam meej. Tiam sis lawv yuav tsis hloov xib
tes ua qaum tes. Lawv yuav maj mam yoog mus raws txoj kev noj kev haus
kom tswj fwm tau lawv tej pej xeem fuab fwm nyob thaj yeeb nyab xeeb.
Xyoo
1997, ib cov nom tswv Fab Kis ho caw kuv mus hais lus nyob hauv French
National Assembly nyob Paris, France. Kuv tau mus piav txog kuv lub
zeem muag tom ntej (future vision) txog peb lub teb chaws Los Tsuas
(Laos) rau 400 tawm tus nom tswv, tseem fwv koob xwm thiab kws txuj Fab
Kis, Nplog, Suav thiab lwm haiv neeg. Kuv tau hais tias yog hnub twg
cov nom tswv Nplog kam hloov tus tseev tsim (politics) mus rau txoj kev
haum xeeb (national reconciliation) rau peb tsoom haiv neeg Los Tsuas
uas tau ris mus nyob thoob qab ntuj mas peb cov Nplog, cov Hmoob, cov
Khmu (Pub Thawj), cov Thai-Lue, cov Thai-Dam thiab cov
U-Mien (Co)
uas tau tawm teb chaws Nplog tuaj mus nyob rau Fab Kis teb, Amelikas
teb, Canada teb, Australia teb, yuav coj lawv tej tub tej ntxhais kawm
tiav doctors, engineers, technicians, educators tsheej pua tsheej
txhiab tus rov los nrog txhim kho lub teb chaws Los Tsuas mus rau txoj
kev vam meej. (See my attached speech in French and its translation in
English). Lub 9 hli 1999, H.E. Somsavat Lengsavad uas yog tus
Deputy-Prime Minister and Minister of Foreign Affairs of the Lao
Government tuaj sab laj hauv General Assembly nyob United Nations nyob
New York, U.S.A., tas ces nws tau caw kuv thiab ib pab Nplog thiab
Hmoob mus ntsib nws rau hnub tim 2 lub 10 hli 1999 nyob Los
Angeles,
California. Peb tham txog qhov peb cov neeg Los Tsuas sab hauv (Laos)
thiab sab nraud (overseas) yuav tau muab tej qub lus tso pov tseg los
nrhiav kev haum xeeb (national reconciliation) thiab kev thaj yeeb
(peace solution) cia los sib pab txhim kho peb lub teb chaws Los Tsuas.
Thaum ntawd, kuv khuv xim hais tias cov thawj coj Hmoob hauv Neo Hom
Kouxat (United Front for the National Liberation of Laos) nyob Amelikas
teb tsis to taub txog tus tseev tsim (kanmuong) ntiaj teb uas pauv ntu
zus los (political evolution of the world). Lawv pom kuv nyob hauv daim
videocassette nrog tus nom Nplog tham nyob Los Angeles ces lawv cia li
liam kuv ua "Nplog Liab" (communist). Lawv nrhiav lus thiab ua kub ua
ntaiv rau kuv. Peb thiaj tau mus sib hais plaub tom cov kws lij choj
txiav txim plaub ntug tau 12 hlis txwm nkaus (April 2000-April 2001).
Thaum kawg, lawv cov Neo Hom paub hais tias rooj plaub no lawv
yuav tsis yeej, lawv thiaj tig rov los thov nrog kuv sib kho (negotiate=tsias
lav
tsas). Vim kuv xav txog peb haiv Hmoob lub koob lub meej (honor and
dignity), kuv thiaj muab rooj plaub no tso tseg kom sawv daws rov qab
los nyob ua kwv tij neej tsa li qub.
Lub
12 hlis (December) xyoo 2002, H.E. Mr. Somsavat Lengsavad tau caw kuv
thiab kuv poj niam wb rov qab mus xyuas teb chaws Los Tsuas thawj zaus
tom qab peb tawg tsov tawg rog xyoo 1975. Wb mus txog Vientiane, luag
muaj neeg tsav tsheb tuaj coj wb mus so tom Tseem Fwv lub tsev hotel
txais qhua thiab tuaj tos wb mus ntsib cov thawj coj (top leaders) hauv
Tseem Fwv Nplog (Lao Government), hauv National Assembly thiab hauv Neo
Lao Sangxat (Lao Front for National Construction) raws li ob peb daig
duab uas kuv xa tuaj hauv no rau nej saib ua pov thawj. Peb tau pauv
tswv yim txog tsoom haiv neeg Los Tsuas uas muaj Lao, Hmong, Khmu,
Thaidam, Lue thiab lwm xeem neeg tsawg (ethnic minorities) lub neej tom
ntej. Peb pom zoo hais tias yav tas ces cia tas mus ua liv xwm
(history) cia sawv daws rov qab los sib tuav tes sib pab txhim kho teb
chaws Los Tsuas. Kuv thiaj tau muab lub cib fim hais rau cov nom tswv
Nplog thiab nom tswv Hmoob Pathet Lao kom lawv zam txim (general
amnesty) rau peb cov neeg (Hmoob) tseem nkaum nyob tom hav zoov thiab
pab cuam (humanitarian aid) rau lawv kom lawv rov qab los ua neeg pej
xeem Los Tsuas nyob kaj siab lug. Kuv kuj tau mus nrog U.S. Ambassador
Douglas Hartwick nyob Vientiane tham txog kuv lub tswv yim txhim kho
teb chaws. Nws yog
ib tug siv zog txhawb kuv tas siab, nws thiaj
nrog kuv thiab kuv poj niam wb mus nrog Chaokhoueng Vam Tub Yaj thiab
cov Hmoob noj peb caug nyob Phone Savanh hauv Xeev Xieng Khouang. Xyoo
2002 ntawd, Tseem Fwv Los Tsuas tseem tso neeg tsav tsheb coj kuv poj
niam wb mus xyuas xeev Borikhamsay, xeev Luang Prabang, xeev Sayaboury
thiab xeev Oudomxay thiab. Wb mus txog twg, cov Chaokhoueng
thiab
Chaomuong nrog cov pej xeem fuab fwm txais tos wb ob niam txiv zoo tas
zog. Wb thiaj pom hais tias peb cov Nplog, cov Hmoob thiab cov Khmu
(Pub Thawj) thiab lwm cov Laotian ethnic minorities txawj sib fwm, sib
hlub thiab sib pab tshaj thaum ub peb nyob lawm. Peb Hmoob xwb twb muaj
txog 11 tus Chaomuong, 4 tug Chaokhoueng, 6 tus Government Director
Generals, 8 tus Puthen (Congressmen) hauv Lao National Assembly uas tus
Vice-President yog Pany Yaj Thoj Tub, 2 tug
members of Lao
Government thiab 3 tug muaj ranks siab ib yam li ministers xws li
Chareun Tsab Hawj, Tooj Ntxawg Thoj thiab Xaiv Kawm Yaj, etc...
Lub
December 2005, H.E. Somsavat Lengsavad rov qab caw kuv mus koom lub
rooj sab laj nyob Vientiane, Laos, tham txog kev lag kev luam ntawm ob
lub teb chaws Amelikas thiab Nplog hu ua U.S.-Laos N.T.R. (Normal Trade
Relation) Conference. Kuv thiaj tau coj ib pab delegation 8 leej uas
muaj Nplog, muaj Hmoob, muaj Khmu (Pub Thawj), muaj U-Mien (Co) thiab
muaj Lue nrog kuv mus koom lub rooj sab laj ntawd. Cov nom tswv Nplog,
cov tub lag tub luam Nplog, cov kws txuj hauv World Bank thiab cov
foreign diplomats nyob hauv nroog Vientiane kuj tuaj koom lub rooj
U.S.-Laos NTR Conference coob txog 400 tawm leej. Dhau li ntawd, peb
pab delegation tseem tau mus ntsib H.E. Somsavat Lengsavad uas yog
Nplog tus Deputy Prime Minister & Minister of Foreign Affairs tom
nws lub Office thiab. Kuv uas yog tus coj
ntawm pab delegation thiaj
tau propose rau H.E. somsavat Lengsavad kom nws pab hais rau Tseem Fwv
Los Tsuas tawm ib txoj cai pub peb cov neeg Los Tsuas uas muaj Lao,
Hmong, Khmu, Thai-Dam, U-Mien, Lue thiab lwm pab Lao ethnic minorities
nyob txawv teb chaws rov qab los muab lawv npe muas vaj muas tsev, yuav
liaj yuav teb thiab ua lag ua luam. Tus Deputy Prime Minister thiaj teb
peb hais tias: “Tsis ntev tom ntej no, Tseem Fwv Los Tsuas yuav
tawm ib txoj cai (ministerial decree) pub sawv daws rov qab los muas
vaj thiab muas tsev ua li kuv hais”. (Peb yees tau video tib si
cia ua puav pheej). Peb sab laj kev lag kev luam tau ob hnub nyob
Vientiane tas ces Tseem Fwv Nplog thiaj xua dav hlau xa peb pab
delegation mus rau Xieng Khouang thiab Luang Prabang cia mus nrog cov
nom cov tswv thiab cov tub lag tub luam nyob ob lub xeev qaum teb sab
laj thiab sib pauv tswv yim txog tus Normal Trade Relation (kev lag kev
luam) thiab txoj kev sib pab ntawm peb tsoom haiv neeg Los Tsuas nyob
sab hauv teb chaws Nplog thiab nyob txawv teb chaws
(overseas).
Lub
December 2009 no, 11 lub teb chaws hauv koom haum A.S.E.A.N.
(Association of Southeast Asian Nations) tau tsa muaj kev sib twv kis
las SEA Games nyob Vientiane. Lub SEA Games Committee 2009 no tau tso
rau H.E. Standing Deputy Prime Minister Somsavat Lengsavad uas tus
thawj tswj (Chairman). Nws thiaj taucaw officially kuv thiab kuv poj
niam wb mus nrog lawv koom lub SEA Games Opening Ceremony rau hnub tim
9 December 2009 nyob tom Nplog lub National Stadium uas Tseem Fwv Suav
nyuam qhuav tuaj pab Tseem Fwv Nplog tsim tau los
tshiab tshiab nyob
ntawm ntug Vientiane, kev 13 mus Paksane. Cov neeg Los Tsuas nyob txawv
teb chaws (overseas) muaj txog txog 60 tawm leej nyob U.S.A., Canada,
France, Germany,
Australia,
Switzerland thiab Belgium tuaj mus koom tib si thiab. Lub teb chaws Los
Tsuas yog ib lub teb chaws me me, tiam sis luag kuj muaj rab peev xwm
ua tau ib lub koob tsheej SEA Games zoo kawg nkaus ua rau ntiaj teb
neeg sawv daws qhuas. Muaj ib pab tub rog hnav dawb tuaj ntaus nruas
thiab tshuab puab (bugles) nrog ib pab tub ntxhais hluas hu nkauj
symphony orchestra uas yog Douangmixay Likaya (Pov Lis Nkaj Yaj) ua tus
orchestra chief (Chef d’orchestre). Muaj 8,000 tus tub ntxhais
Nplog, Hmoob, Pub Thawj, Co, Lue, Iko, Thaidam puav leej hnav lawv
tej
roos tsho tshiab khiv, coj xauv nyiaj dawb paug tuaj seev cev piav yeev
(dance performances) laim ua ib ntxaig ib ntxaig zoo nkauj kawg hauv
lub tshav kis las National Stadium loj loj ntawd. Muaj 3,000 tawm tus
kis las (athletes) nyob 11 lub teb chaws hauv ASEAN tuaj sib twv 25 yam
sports. Cov nom tswv, cov foreign diplomats thiab cov pej xeem hauv 11
lub teb chaws ASEAN tuaj xyuas SEA Games zaum no mas muaj tshaj 20,000
tawm leej ua rau lub tshav kiv las (stadium) puv tas tsis muaj chaw
zaum. Pib tau ob hnub xwb, peb ib tug ntxhais Hmoob Lis muaj 16 xyoo
mus sib twv weightlifting tau 53 kilograms ua rau nws yeej ib lub mej
dais kub (gold medal) los rau teb chaws Los Tsuas.
Thaum lub
caij kuv thiab kuv poj niam wb mus koom lub koob tsheej kilas SEA Games
nyob Vientiane ntawd, wb kuj tau mus ntsib H.E. Hiem Phommachanh uas
yog Nplog tus Deputy Minister of Foreign Affairs. Nws tau hais rau wb
hais tias cia lub koob tsheej SEA Games dhau tso, Tseem Fwv Los Tsuas
yuav tawm txoj cai (ministerial decree) tso kev dav rau peb cov neeg
Los Tsuas nyob txawv teb chaws (Laotians living Overseas) rov qab los
nyob teb chaws Nplog cia nrog txhim kho teb kho chaw”.
Niaj
hnub no peb lub teb chaws Los Tsuas hloov zuj zus lawm tiag tiag. Kuv
pom hais tias peb cov pej xeem Nplog, Hmoob, Pub Thawj, Pub Yib, Co,
Iko thiab lwm xeem neeg me txawj sib hlub thiab sib pab tshaj thaum ub
peb nyob ua ntej xyoo 1975. Sawv daws ua neej nyob muaj kev sib fwm
thiab muaj kev haum xeeb nrog sib raug zoo. Leej twg muaj rab peev xwm
(capacity), tus ntawd yeej ua tau nom thiab ua tau tus thawj coj los
kav teb tswj chaw. Vim li no, Dr. Chareun Hawj thiaj tau
los ua tus Minister of Justice, Pany Yaj Thoj Tub thiaj tau los ua tus
Vice-President
nyob hauv National Assembly of Laos, Dr. Sombat Hawj thiaj tau los ua
tus Mayor of the City of Vientiane, Bounxay Xiong thiaj tau ua ib tug
lwj txheeb (General) kav ib cov tub rog nyob hauv Lao National Army
thiab Vilay Vaj thiaj tau ua ib tug lwj txheeb kav cov tub ceev xwm
hauv National Police of Laos. Hais lo lus kawg, tsis muaj ib lub teb
chaws twg nyob ntiaj teb uas peb Hmoob yuav tau nrog luag sawv ciaj nom
ciaj tswv nyob qib siab (national leadership) coob li lub teb chaws
Nplog lawm.
Kuv
thiaj nquag hu tas peb ib tsoom kwv tij neej tsa Hmoob, Nplog, Pub
Thawj, Pub yib nyob txawv teb chaws (overseas) kom peb sawv daws tso
txoj kev cib nyeej pov tseg cia coj peb lub siab thiab tswv yim yoog
mus raws tus tseev tsim ntiaj teb (political evolution of the world).
Peb Hmoob nyob lub teb chaws twg mas peb yuav tsum fwm lub teb chaws
ntawd txoj kev cai tswj fwm (constitution) thiab peb yuav tsum mus kawm
txuj kawm ci los tsav peb lub neej mus rau txoj
kev vam meej. Hnub
twg peb pab taus peb nyob teb chaws Amelikas lawm mas peb thiaj muaj
rab peev xwm tig rov mus pab peb cov neeg nyob teb chaws Los Tsuas
(Laos), teb chaws Thaib (Thailand), teb chaws Nyab Laj (Vietnam) thiab
teb chaws Tuam Tshoj (China) kom dig txoj kev txom nyem. Peb Hmoob txoj
kev neej kev tsav tseem yuav qhib dav mus thiab peb txoj kev sib txhawb
koom tes tseem yuav loj ntxiv tuaj. Ua neej nyob, peb yuav tau kawm
Suav Confucianism lub tswv yim mus ua ib txoj kev taug: "ib tug thawj
tub rog keej mas yog ib tug thawj tub rog mus ntaus yeej ib npluav rog
yam tsis tau siv ib lub muas txwv. Ib tug thawj coj tseev tsim (nak kan
muong=politician) keej mas yog tus muaj
rab peev xwm siv lub tswv
yim mus coj tau nws tus yeeb ncuab (enemy) los ua nws tus phooj ywg
zoo". Txoj kev ua phem yuav tsis yeej txoj kev ua zoo ib zaug. Ua neeg
siab dawb siab ncaj thiaj tau ntuj ntoo.
Merry Christmas and Happy New Year 2010
rau peb tsoom Hmoob sawv daws nyob thoob ntuj.
Dr. Yang Dao
Minnesota, U.S.A.
December 24, 2009